Besiremdami Visagino gyventojų pasakojimais, teatro menininkai kuria dokumentinį spektaklį, kuriame vaidins patys visaginiečiai.

Vytis Jankauskas: pasirodyti Berlyno publikai, kuri yra laikoma šokio meno gurmanais, buvo didžiulis iššūkis. Manau, susitvarkėme tikrai gerai.

Kiekviena, kad ir mažiausia Regimanto Adomaičio užrašų knygelė, kiekvienas lapelis - lyg dailyraščiu pažymėti pastebėjimai. Jis ne analizavo pasaulį, o matė jį.

Šis sprendimas nėra lengvas, tačiau būtinas, priimtas pasitarus su LNDT Meno taryba, kitais šio spektaklio kūrybinės grupės nariais ir aktoriais.

Tęsdami ilgametę tradiciją, Kauno menininkų namai kvietė rinkti labiausiai pasižymėjusį profesionalaus meno kūrėją.

Jokia teatrinė patirtis neturi galios: kai pradedi naują darbą, jei iš tikrųjų nori atrasti, esi „žalias“ ir baikštus kaip studentas.

Baisiausia, kad gyvename toje komedijoje ir juokiamės. Bet tai nebejuokinga.

Tris valandas trukusioje intelektualioje gimtadienio šventėje prabėgo trys aktorės gyvenimo dešimtmečiai, praleisti Kauno dramos teatre.

Jonas Vaitkus: sprendžiant iš pastarojo teatrų projektų finansavimo, kurį paskelbė LKT, šio fondo pozicija lietuviškos dramaturgijos pastatymų atžvilgiu atrodo iš viso nesuprantama.

Agnius Jankevičius: kuomet aš pasiūliau „Bad Rabbits“ idėją, pasakiau, kad įsivaizduoju tai kaip laisvų žmonių susibūrimą, kur jie gali padaryti kažką, ko negali padaryti jokiame teatre.

Vaikai turi daug problemų, lygiai kaip ir suaugusieji. Jei jie scenoje pamato tai, kas atliepia jų mintims, tai veikia kaip psichoterapija.