Šis Baltijos šalių teatrų festivalis nukreiptas į Kauno miesto žmogų, kuriam teatras yra svarbus sąmoningumo ir dvasinės saviugdos instrumentas.

Lietuviškos vestuvių tradicijos virsta tam tikru absurdu. Tai ir juokinga, ir liūdna. Oskaro Koršunovo spektaklyje neįkyriai, bet itin tiksliai parodomas dabartinės Lietuvos sociumas.

Saša, jau kuris laikas anapilin iškeliavęs karininkas, yra visiškai įsitikinęs, kad mirtis – anaiptol nepakankamas pasiteisinimas tam, kuris prisiekė ginti savo tėvynę.

Didžiuoju Reginos Tumalevičiūtės debiutu tapo Džuljetos vaidmens atlikimas 1948 m. greta Kipro Petrausko (Romeo) Charles\´o Gounod operoje „Romeo ir Džuljeta“.

Kompozitorius Algirdas Martinaitis pakvietė dalyvauti spektaklyje jauną dainininką kontratenorą Vaidą Bartušą, kuris labai tiko jo sumanymui.

Prancūzų institutas Lietuvoje ir šiuolaikinio šokio teatras „PADI DAPI Fish“ pakvietė klaipėdiečius į nemokamą kūrybinių dirbtuvių sesiją, pavadintą „TOOLS for Moving“.

Rašantiesiems buvo siūloma per konkrečius mitologinius personažus ar žinomų mitų naratyvus perteikti šiandieninės tikrovės atspindį.

Pjesė paradoksali, ją labiau apibūdina tokios sąvokos kaip ironija, sarkazmas nei realizmas. Toks bus ir spektaklis - paradoksalus ir šiek tiek sarkastiškas.

Dvylikos festivalio nominacijų laureatams įteikti apdovanojimai - puikios menininkės Violetos Ganusauskienės kurtos skulptūros.

Šiandien pristatome naują puslapio dizainą ir platformą [i]Menų faktūra 3.0[/i]. 3.0 - nes per daugiau kaip dešimt Menų faktūros egzistavimo metų tai trečia jos laida.

Jei kalba apibrėžia pasaulį, tai ką galime sužinoti iš negirdinčiųjų kalbų? Kas jų bendravimo patirtyse yra universalu, o kas – ypatinga?