Savivaldybė jau seniai norėjo šitą teatrą klibinti. Buvo kalbama, kad jis patekęs į tam tikrą sąstingį. Teatrui buvo duota pastabų, bet iš išorės niekas negalėjo pamatyti, kas ten vyksta.
Šį kūrinį reikia įdėmiai perskaityti. Tai yra smagi, talentinga ir kiek chuliganiška poema, bet ji kažkaip ima ir pataiko į amžinus lietuvių tautos kompleksus ir baimes.
Šiųmetis „Naujasis Baltijos šokis“ mini 20 metų jubiliejų, tad norėjosi pristatyti ne tik jau įprastiniais svečiais tapusius Europos šokio kūrėjus, bet ir ką nors, ko Lietuvos publika iki šiol nebuvo patyrusi.
Tai bus pirmasis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis, kuris dalyvaus Avinjono teatrų festivalyje. Anksčiau jame su savo darbais jau yra pasirodę režisieriai Oskaras Koršunovas ir Eimuntas Nekrošius.
Tai pirmas leidinys Lietuvoje, apibendrinantis dešimties metų patirtį, siekiant įteisinti mūsų krašto kultūrinėje erdvėje dar tik besiformuojančią operos studijų kryptį.
Pasaka „Laimingasis princas“ baigiasi tik žemiškajame gyvenime - čia dėl to, kam pastatyti paminklą Laimingojo princo vietoje, amžinai lieka ginčytis kvaili ir tušti žmonės.
Penkiuose susitikimuose Menų spaustuvės Infotekoje patirtimi dalinsis teatro profesionalai, studijavę užsienio teatro mokyklose. Pirmojo susitikimo svečias - aktorius Andrius Žebrauskas.
Apdovanojimai skirti ne tau, o žmonėms, kurie eina su tavimi, kurie visą šį laiką būna kartu: aktoriai, artimieji. Žmonės, kurie kartu su tavimi keliauja po tą „bepročio“ gyvenimą.
