Ateidamas į teatrą norėčiau nežinoti, kas man bus. Tegu po spektaklio išeičiau susinervinęs ir nesupratęs, bet po to galėčiau galvoti, ieškoti savo atsakymo.
17-asis sezonas bus kaip niekad intensyvus ir turtingas. Į teatrą įsilieja nauja karta, kartu su aktorių branduoliu suvaidinsianti devynias naujas premjeras.
Norint sukurti naujojo cirko vaidinimą, neužtenka tik mokėti akrobatinius judesius bei žongliruoti penkias minutes, o tokie daiktai kaip kamuoliai arba lankas tik padeda perteikti jausmus ir kurti prasmę.
Gal istorikai tai žinojo, gal teoriškai tai buvo žinoma, bet emocionaliai nesuvokta: norvegai kolaboravo su naciais. Paaiškėjo, kad norvegai gyvena nužudytų žydų namuose... Visuomenė, kuri save laikė teisinga, staiga sužinojo, kad ji irgi nebuvo tragedijos nuošalyje.
"Naujojo cirko savaitgalio" svečias iš Kanados Patrickas Leonardas: "Kai kūriau „Čiuožyklą“, nereikėjo ieškoti įkvėpimo toli - galėjau juoktis pats iš savęs. Manau, klounai padeda žmonėms nepriimti savęs per daug rimtai".
Kodėl žmogus negali gyventi taip, kaip trokšta jo širdis? Kodėl jis, užuot gyvenęs iš tikrųjų, tik egzistuoja, miega? Kodėl jis paklūsta visuomenės, religijos, šeimos normoms ir tampa jų įkaitu, vergu?
Kurdamas pjesę dramaturgas naudojosi 100 valandų dokumentine medžiaga, stebėdamas verslo konsultantus. Žingsnis po žingsnio pjesėje išklojamas Pono Nieko gyvenimas - darbovietė čia svarbiausia, o asmeninė tapatybė nyksta.
Giacomo Puccini taip pakomentavo savo sprendimą rašyti savąją „Manon“: „Kodėl negalėtų būti keleto operų apie Manon? Juk tokia moteris kaip Manon gali turėti daugiau nei vieną meilužį.“
Buvo mintis įvesti terminuotas darbo sutartis darbuotojams, šiuo atveju – aktoriams, koncertinėse įstaigose – atlikėjams, bet tai neliestų kordebaleto ir orkestro. Šito varianto nepavyko priimti.
