Audronis Liuga: „Pjesė „Kankinys“ yra paties Mayenburgo atsakas savo ankstesnei pjesei „Ugnies veidas“. Tai du skirtingo laiko manifestai. Jų susidūrimas yra lyg sprogmuo, kurį reikia tinkamai detonuoti“.
Vokiečių dramaturgo Rolando Schimmelpfennigo pjesė „Moteris iš praeities“ - mistiškas pasakojimas apie moterį, kuri po daugybės metų ateina susigrąžinti savo pirmosios meilės.
Išpaikintam triušiui nerūpi niekas išskyrus jį patį. Tačiau vieną dieną Edvardas pasimeta ir šokdamas gatvėje ar susitikdamas su keisčiausiais žmonėmis pamažu supranta, kad jo širdis sukurta mylėti.
Pirmasis bandymas sutelkti vietines Klaipėdos teatralų pajėgas, apčiuopti Klaipėdos teatrinio vyksmo bendrumus ir išskirtinumus pavyko, tad šiemet rengiamas antrasis festivalis.
Spektaklyje dainuos jauni solistai – LNOBT operos stažuotojai, taip pat dalyvaus aktoriai, šokėjai bei teatro Vaikų operos studijos choristai, režisuoja Jūratė Sodytė.
Pagrindinis istorijos herojus – gatvės menininkas, pasitelkęs senuosius amatus ir šiuolaikines technologijas „žais“ su vaikais Lietuvos istoriją nuo LDK susiformavimo iki šių laikų.
Siekiu kurti Vilties teatrą. Tačiau noriu kalbėti apie tai be patetikos, be eilėms kartais būdingos monotonijos. Spektaklyje aptiksite ir mano gyvenimo bruožų. Mano, kaip žmogaus, kuris darbuojasi teatre ir kine.
Pernai Georgijaus Surkovo spektaklis buvo įvertintas aukščiausiu Latvijos teatro apdovanojimu, o pats režisierius nominuotas kategorijoje „Metų jaunasis menininkas“.
Parašyta 2000 metais „norway. today“ iškart tapo sezono hitu vokiečiakalbiame teatre ir pastatyta daugelyje teatrų, o autorius žurnalo „Theater heute“ buvo apdovanotas kaip geriausias kylantis dramaturgas.
Koks ryšys moterį sieja su vyru, vaikais, tėvu ar motina - ir kas lieka „tikrajam aš“? Kokias socialines roles, atsakomybes moteris turi prisiimti? Kokius stereotipus turi sulaužyti?
Festivalio programoje – tradicinėmis tapusios aktorinės, scenografinės, judesio, scenos kalbos dirbtuvės, ekskursijos po teatro erdves ir daug naujų užsiėmimų.
