Kiekviena garsiausios vaikų literatūros kūrėjos knyga tapdavo švente mažiesiems skaitytojams ir jų tėveliams – Astrida Lindgren yra pirmoji autorė, išdrįsusi vaikams rašyti ne įprastą, sentimentalumu ir didaktika persunktą literatūrą.
Skaitydamas Vaižgantą ir repetuodamas, Regimantas Adomaitis gėrisi kūrinio kalba. „Man tai labai gražu, o atsiminti fantastiškai sunku. Ir žodžių deriniai, sudėliojimas - keistoki, neįprasti, bet labai gražūs".
Operos „Kornetas“ premjera – ypatingas įvykis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Bene pirmą kartą per daugelį metų LNOBT inicijavo naujo kūrinio atsiradimą – pateikė autoriui užsakymą.
„Didžiojo pasaulio teatro“ rubrikoje – intriguojantis šiuolaikinio mūsų kaimynų – latvių ir estų – alternatyvaus teatro kontekstas. Teatro istorijos skiltyje Edgaras Klivis seka Modrio Tenisono pantomimos trupės eksperimentų pėdsakais.
Kūrybinė komanda nesiekė tiesiog perpasakoti apysakos siužetą. Tai ne etnografinė rekonstrukcija ano meto šventųjų, ne papildinys istorijos ar literatūros programai, esą kur kas svarbesnė vidinė būsena, lietuvio sielos atskleidimas.
Klaipėdos dramos teatras kviečia Vilniaus žiūrovus į vasario 12 d. 18.30 val. Lietuvos rusų dramos teatre vyksiantį spektaklį - lenkų dramaturgės Dorotos Masłowskos „Mums viskas gerai".
„Jis ateina ir dirba; jis neįtraukia į bereikalingus pokalbius, aptarimus, analizes; jis negali ilgai sėdėti prie stalo skaitydamas pjesę, atvirkščiai - jis iškart stojasi ir bando... Jeigu šitą aktorių įmestum į laužą - išeis iš ugnies, įmestum į upę - išplauks...“
1969 m. anuomet dar trisdešimtmetis Jonas Aleksa drauge su režisiere Vlada Mikštaite parengė „Lohengrino" pastatymą. Tai buvo R. Wagnerio muzikos sugrąžinimas į lietuviškąją sceną po daugelio metų pertraukos.
Spektaklio režisierius Jurijus Popovas teigia ilgai ieškojęs dramaturginės medžiagos, leisiančios išsakyti gražius jausmus Lietuvai ir jos žmonėms, atsidėkoti aplinkai, kuri jį jau daug metų supa.
„Teko girdėti, kad Lietuvoje yra žmonių, sakančių, kad ne dėl tokios Lietuvos jie kovojo. Kuriu šį spektaklį tam, kad išsiaiškinčiau, dėl kokios Lietuvos kovojo lietuviai“, – teigia režisierius Valteris Silis.
