Varėnos žiūrovai ir festivalio komisija vertino penkiolikos profesionalių teatrų spektaklius. Per festivalio uždarymą išdalyta penkiolika apdovanojimų.

Pastoro „Tristanas ir Izolda“ – tai Lietuvos nacionalinio baleto trupės žingsnis modernesnės estetikos link. Kita vertus, spektaklio pastatymas taikytas ir prie artėjančių 2013-ų – Richardo Wagnerio – metų.

Ateinantį mėnesį Nacionalinis dramos teatras parodys jau ne vieną sezoną žiūrovų dėmesio nestokojančius spektaklius, kuriuos sieja dėmesys mūsų tautos istorinei ir kultūrinei atminčiai.

Žiūrovai spektaklyje taps ne tik proceso liudininkais, bet ir kūrėjais bei tam tikrų siužetinių vingių iniciatoriais. Mažieji žiūrovai patys galės kurti patys, tapti garsų bei vaizdų autoriais.

Kauno teatrui įgijus nacionalinio teatro statusą, anot ministerijos, būtų plačiau pristatyti iškiliausi Lietuvos ir užsienio scenos meno kūriniai bei užtikrinta visavertė šalies meninės kultūros sklaida šalyje bei užsienyje.

„Kovos klubas” manifestuoja mūsų požiūrį į visuomenę ir bendražmogiškus dalykus. Šis kūrinys - loginė ankstesnių spektaklių tąsa. Jis tarsi pats atėjo pas mus”, - teigė režisierius.

Šiuo metu Maironio kūryba reiškiasi visai kitu buvimu – kaip kalba, giedojimas, žmonių subuvimas, susijęs su biografijomis ar tautos likimu. Todėl dažnai prisimenama ne knyga, jos viršelis, o kur tekstai buvo išgirsti, skaityti.

Išgeri kavą – išmeti puodelį, suvalgai dvigubą sumuštinį – pasigardžiuoji dietine kola. Tačiau ar iš tiesų galima taip paprastai suvartoti pagrindinę žmonijos vertybę – meilę? „Gelbėkime meilę“ – tai protestas prieš žmogaus jausmų vartojimą.

Ne viskas, ką daro Vikšraitis, yra gerai. Direktorius turėtų būti diplomatiškesnis, parodyti daugiau dėmesio žmonėms. Tačiau teatro veiklos rodikliai, palyginti su Tereso vadovavimo laikotarpiu, pagerėjo.

Oskaro Koršunovo teatras jau ketvirtą kartą iš eilės laimi konkursą vadintis Vilniaus miesto teatru. Konkurse taip pat dalyvavo tik VšĮ „Cezario grupė“.

Pagrindinį vaidmenį atlieka Rui Hortos šokio trupės narė Silvia Bertoncelli, o spektaklio „muzikos takelį“ – populiariąsias Johno Cage’o sonatas ir interliudus preparuotam fortepijonui – atmintinai skambina britų pianistas Rolfas Hindas.