Novelės atsiskleidžia per pagrindinę veikėją Konstanciją, kuri spektaklyje net nepasirodo. Konstancija yra atstumtumo ir vienišumo, nematomo žmogaus metafora.
Spalvinga liudijimų mozaika sugulė į ryškų išskirtinės Vaclovo Daunoro - dainininko, artisto, pedagogo, žmogaus - asmenybės portretą, nutapytą su meile ir supratimu.