Penktadienį cirko miestelyje vyks Švedijos, Suomijos ir Prancūzijos trupės premjera „Circus I Love You“.

Argi teatras gali būti daug vertas, jeigu nepajuda toliau savo sienų, toliau savo miesto?

Tebeformuojantiems savo, kaip choreografo, tapatybę kūrėjams, taip pat ir šioje srityje debiutuojantiems šokio menininkams nelengva nustebinti.

Baigiantis teatro sezonui, kai premjerų nedaug, o ką nors nauja pamatyti norisi, Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleidžia naują teatro kūrėjų kursą.

Šių metų Naujosios operos akcija, jos išgrynintos koncepcijos, lakoniško, talpaus formato programos rėmuose leido išsipildyti unikalioms, radikaliai individualizuotoms, daugiažanrėms žiūrovų patirtims.

„Kaitos taškas“ atrodo kaip perversmas ar išties sėkmingas modelio kūrimas, kokiais formatais galėtų egzistuoti šiuolaikinis scenos menas naujoje epochoje.

Visuotinis pamišimas dėl teatro stulbino. Tokį reiškinį verta visapusiškai panagrinėti, pasimokyti. Kad nedirbtume hermetiškai, užsidarę savo recenzijose, repeticijose, portaluose, žurnaluose.

„Naujasis Baltijos šokis“ - tai keletą dienų trunkantis vakarėlis, kuriame šokis tampa priemone ne tik atsipalaiduoti ir nusimesti dienos rūpesčius, bet ir kalbėti(s)

Kuriant operą kompromisai neišvengiami. Ji - nepaprastai sudėtingas darinys. Bet būtent Birmingame man tenka daryti mažiausiai kompromisų.

„Naujojo Baltijos šokio“ 2018 metų programa, pristačiusi įvairiausias judesio ir šokio formas, vėl parodė šiuolaikinės lietuviškos šiuolaikinio šokio kultūros problemas.

Knygą įcentruojanti „istorija“ reikšminga savo kultūrine orientacija į dabartį ir būtent per tai įgyja ypatingą „istoriškumo“ savybę.