Ir visko būna, ir visko reikia, tiesiog supratau, jog tai ne mano pasaulis, ne mano skonis. Juk kaip ir visi žmonės galiu matyti ir vertinti kokybę, tačiau prieš ją nekeliaklupsčiauti?
Pasigirdus „Didonės raudai“ artistė lieka nuoga stovėti scenoje, kaip stovėjo su barokine suknia spektaklio pradžioje. Nors šis pasikeitimas turi emocinį krūvį, žiūrovas lieka nusivylęs ir nesupratęs. Jis tiek ilgai laukė, o nieko neįvyko! Moteris nusimetė barokinius drabužius. Na ir kas?
Jurgita Staniškytė: pranašauju, kad ir tolimoje ateityje lietuvių teatras bus. O jeigu rimtai, svarbu, kad jaunimo netrūktų ne tik scenoje, bet ir žiūrovų salėje.
Pasaulyje ir Lietuvoje tėvai labai skubina vaiką reaguoti. Nebrukdama stengiuosi parodyti, kad vaikui reikia laiko. Palaukus keletą sekundžių, jis parodo savo reakciją, o tėvams tai tampa dideliu atradimu.
...iš kokių šešių gerų projektų paramą paskirti tik vienam, nes pinigų tik tiek, ir paskirti taip, kad visi šeši būtų didžiai patenkinti ir nė vienas nebėgtų guostis gerajam ministrui ar net Seimo komisijai.
Iš pradžių kiek gąsdinęs rengėjų pasirinktas darbo principas ilgainiui davė tai, ko iki šiol trūksta bene visiems Lietuvoje rengiamiems teatro festivaliams, - laisvo bendravimo atmosferą. Intensyvi komandų narių rotacija sukūrė maloniai neišvengiamas aplinkybes susipažinti visiems dalyviams.
Ir kai mes savo ruožtu išnyksime, tie veikalai ir toliau egzistuos, galbūt šiek tiek įgavę mūsų pačių gyvenimo ir likimo atspalvių, ir taps dalimi žmonių, apie kuriuos jis negalėjo numanyti ir kuriuos mes vargiai galime įsivaizduoti.