Festivalis negali imtis misijos „aprūpinti teatru“ kuo daugiau vaikų, bet jis apnuogino problemą, kad kokybiškas teatras Lietuvoje dėl įvairių priežasčių prieinamas iš esmės tik saujelei jaunųjų žiūrovų.
Teatras ima vis garsiau pasakoti baimės istorijas – „siaubo pasakas“ apie mergaites, kurios mirtinai sušąla Naujųjų Metų išvakarėse, klykia vaiduoklių apgyvendintuose rūsiuose, apie berniukus, kurie pamilsta vaškinio veido lėles-automatus...
Tarsi kažkur judama, o iš tikrųjų sukamasi vietoje. Ir jokių pamokų iš to rizikingesnio kelio, kuriuo lyg ir bandyta paėjėti. Iš to, kas šiemet sukurta, apdovanojimams pakaktų kokių aštuonių nominacijų.
Įnoringas kūrėjas mato save pasaulio centre ir bando rikiuoti jį pagal save. Bet iš tiesų jis tik paklūsta egzistuojančiai tvarkai, kurią valdo medijos, o kūrėjas tik bando reikšti daugiau nei būti vien spektaklio kūrėjas.
Iki šiol galvoje suskamba dėstytojų tartos frazės, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo jų pačių recenzijų citatos. Išmoktos mintinai ir kartotos, kartotos, kartotos... kol visi jomis patikėjo.
Krystianas Lupa: „Tai žmogus, kuris prikišamai parodo mūsų klastą, tai demistifikatorius, drovaus, kultūros draudžiamo žmogiškojo AŠ monologo atradėjas ir aistringas gynėjas“.
Šiuolaikinis menas turi kurti konfliktines situacijas ir priešintis supančiai realybei ne andergraudiniais žaidimėliais, o teigdamas aiškią ideologinę poziciją. Reikia tikėtis, kad kitame Areimos spektaklyje taip ir nutiks.
Kaip kalbėti šiandien apie tai, kas tarsi iškalbėta? Ir kam tada kalbėti? Ko vertas aktualumas ir ar jis svarbus šiandien? Tiesmuka Britanija ir rami Europa, tremtis ir rasizmas, ekologija ir pakibę virš debesų.
Italijoje operos teatrai buvo statomi, kad suteiktų miestams svarbą ir garbę. Teatras tapo pagrindiniu miesto kultūros, politikos ir socialinio gyvenimo tašku. Turtingiems tai buvo tarsi namai už namų ribų.
Opera visuomet gebėjo suvesti į vieną erdvę įvairių socialinių sluoksnių, įvairaus kultūrinio pagrindo, etninės kilmės ir tautinės tapatybės individus ir interesų grupes. Opera – tai vieta, kur individas įsilieja į bendruomenę.
