Pjesės herojė septyniasdešimt šešerius metus pragyveno be džiaugsmo, be meilės, be grožio. Netikėtai prieš ją atsiveria naujas gyvenimas - kuriame galima ir pasidžiaugti, ir pasigrožėti, ir net įsimylėti.

Režisierė į spektaklį kviečia tuos, kurie vaikystėje mėgo antklode atsitverti kambario kamputį ir ten tūnoti, mėgautis vienatve stebint tamsą.

Festivalis jauniems šokėjams leidžia ne tik viešai pristatyti savo kūrybinius darbus, bet ir žengti pirmuosius žingsnius tarptautinės karjeros kelyje.

Gegužės 13 ir 14 d. Vilniuje rodomos naujausios Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeros: Jono Vaitkaus „Fjorenca“ ir Vido Bareikio „Žalgirės“.

Kadangi bilietų į visus šio sezono „Piaf“ rodymus jau beveik nebeliko, birželio 21 dieną skelbiamas papildomas spektaklis.

Balandžio 30 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rengiamas šokio kolektyvo „Polėkis“ 50-mečio koncertas.

Festivalis kvies ne tik vaikus, kurie lėlių teatrą jau seniai prisijaukinę, bet ir jaunimą bei suaugusiuosius, kuriems festivalio programoje skirti net šeši spektakliai.

Taigi nardymas yra trumpos distancijos veiksmas: panėrimas ir išnirimas. Teatre - tai gali būti suvokiama kaip nuolatinis dviejų situacijų lyginimas.

Arūnui Sakalauskui reikia atsakymų, reikia savo žiūrovo, kuris tą retą susitikimų dieną norėtų su juo diskutuoti, atsakyti, klausti, nesutikti - kalbėti apie teatrą.

Autoriai teigia įkvėpimo sėmęsi iš socialinių tinklų, knygų, naujų įstatymų ar tiesiog iš to, kas aktualu ir apie ką jau kurį laiką norisi kalbėti.

Dviejų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choreografų kurtas šokio spektaklis - drąsi klasikinio baleto interpretacija.