Artūras Areima: man įdomiausia, kas vyksta, kai mes pamirštame žmogiškumą, orumą, pasiduodame ambicijoms. Liūdna, kad vardan svetimų tikslų ir užgaidų sunaikiname žmogų.
Spektaklio kūrėjai ragina žiūrovus pažvelgti į žaislą kitomis akimis, ugdo vaikų vaizduotę, kūrybiškumą, parodo, kad lėlių teatras gali būti nenuspėjamas, asociatyvus, įdomus ir kuriamas namuose.
Pirmą kartą per tris dešimtmečius pasikeitė ir vertinimo komisija. Jai vadovaus režisierius Gytis Padegimas, ketinantis dvidešimt dienų apsigyventi Rokiškyje.
Kurdami spektaklį apmąstome ribų neturintį pagrindinių personažų pasiaukojimą, permąstome grožio, gėrio ir teisingumo idėjas. Grožis ir jo apraiškų paieška – mūsų stipriausias teatrinis burtas.
Spektaklio pavadinimas kilo prisiminus lietuvišką mįslę apie akis. Japoniškoje pasakoje bus arbatos ceremonijos elementų. Lietuviškoje - užuominų į pirtį.
Renginio tikslas yra supažindinti su profesoriaus Johno Holdeno pasiūlyta alternatyva - apmąstyti ir vertinti kultūrą, remiantis ekologijos terminais ir metodais.
Teatras man visuomet atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis.
Aktorės vaidmenys teatre ir kine susilaukė ne tik žiūrovų pripažinimo, bet ir apdovanojimų: Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, „Auksinis scenos kryžius“, „Sidabrinė gervė“, „Padėkos kaukė“.
Visur, kur gyvena žmonės, visais laikais ir visokiausiomis sąlygomis klestėjo mitai, ir jie buvo gyvas įkvėpimo šaltinis viskam, ką tik žmogus kurdavo kūno ir dvasios pastangomis.
