Šiuolaikinio šokio spektaklių vaikams atsiradimą paskatino tuometinis Švedijos kultūros atašė Torstenas Schenlaeris, pristatęs daugiametę Švedijos patirtį Lietuvos choreografams ir šokėjams.
„Kamerinėje erdvėje kiekvienas pustonis yra labai aiškiai matomas ir girdimas. Spektaklis tikrai bus beprotiškai intymus“. Drąsos tokiai akistatai „Personos“ kūrybinė grupė semiasi iš Ingmaro Bergmano kino apysakos.
Tai intriguojanti istorija apie Staliną, kurią pasakoja jo jaunystės draugas ir bendražygis. Daugelį metų jie buvo išvien – mylėjo ir gerbė vienas kitą, dalinosi duonos rieke ir revoliucijos pergalės džiaugsmais. Iki Koba tapo diktatoriumi.
Marius Jonutis savo kūriniuose nevengia ir erotikos motyvų, tačiau ji subtiliai pateikiama ir jaunesniam žiūrovui. Pasak lėlininko Rimo Driežio, turėti šiandien teatro repertuare tokio turinio spektaklį – visuomeniškai aktualu.
Vienuoliktus metus skaičiuojantis Oskaro Koršunovo spektaklis „Ugnies veidas“, žiūrovų pamėgtas „Hamletas“ ir naujausias režisieriaus spektaklis „Dugne“ keliauja po Lietuvą.
„Pati labiausia pasaka“ – tai linksmos pasakų varžytuvės. Aktoriai pokštaudami, šmaikštaudami ir žaisdami seka gerai žinomas ir kai kam gal visai negirdėtas pasakaites.
Kaip ir kasmet nuo 2003 metų, Menų spaustuvė pradeda jaunųjų talentų „šaukimą": iki vasario 28 dienos jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė" laukia drąsių, kūrybingų, novatoriškų idėjų scenai.
Penkias dienas sostinės Šiltadaržio gatvėje įsikūrusioje Menų spaustuvėje vaikai galės susidraugauti su aktoriais, šokėjais ir kitais jiems kuriančiais menininkais, patekti ten, kur grimuojasi aktoriai, pavaikščioti slaptais scenos technikų koridoriais.
Panevėžio teatro gastrolių viena drama kalba apie tikrąsias gyvenimo vertybes ir prasmes, kurios aplanko mus pavėluotai, kai nebeturime dėl ko gyventi, kito spektaklio idėja – siekis išsaugoti kuo daugiau spalvų gyvenime.
„Pykti jėgų jau neužtenka, o pasišaipyti iš savęs ir kitų šis kūrinys leidžia, — sako režisierius. — Šiame spektaklyje daug kas atras panašumų su savo gyvenimu, komiškomis situacijomis“.
Pagrindinė pjesės herojė Leticija neįsivaizduoja gyvenimo, kuriame nebūtų vietos fantazijai ir žaidimui. Dirbdama muziejaus ekskursijų vadove, ji į savo pasakojimus įtraukia vis daugiau pačios sugalvotų įvykių.
„Pačiame romane labai daug kalbama apie muziką. Teksto struktūra retkarčiais labiau primena muzikinį nei literatūrinį dėstymą. Muzika šiame kūrinyje yra ir lengva impresija, ir sunki, grubi faktūra“ - sako spektaklio režisierius Agnius Jankevičius.
