Man svarbu paprastumas. O svarbiausia per tuos 30 metų man buvo ir yra sunkumai, nuovargis. Pats nuostabiausias dalykas - pavargti.

Mane visada domino kitoks - gyvas teatras. Žiūrint spektaklį man svarbus vienintelis kriterijus - jaudina arba ne.

Žmonės sako – gyvenk šia diena, ką gali, daryk iškart. Šokyje taip daryti negalima. Reikalingas kruopštus darbas.

Tačiau pagrindinis mano užsiėmimas dabar yra susitikimai su pačia savimi ir savo personažu gyvenime. Čia negali vaidinti, ir tai nėra paprasta.

Išgersime vyno, o paskui pakėlę akis į dangų sau pasakysime: „O, net žvaigždės matos kitaip!“

Viduje kažkas sako, kad reikia grįžti. Tikriausiai siela žino, kur ir kada kiekvienam skirta būti.

Norisi palinkėti, kad jis būtų laimingas kaip kūrėjas, kad tas gaivalas nenurimtų, kad jis niekada nepavargtų.

Jei žmogus išsilavinęs, protingas, įdomus, vadinasi, visa tai bus matyti vaidmeny, ką jis bekurtų.

Vitalijos ryšys su pasauliu, atrodytų, labai paprastas, tačiau jos siela yra kur kas aukščiau už kasdienybę.

Aš galvoju apie žiūrovus, man norisi juos suintriguoti, paskatinti iššifruoti mano kodus. Jeigu nepavyksta, vadinasi, neįvėliau. Pats esu kaltas.

O mums visiems linkiu, kad teatras visados skleistų savąją magiją ir toliau mus burtų savo kerais.